Aplikė – reljefinė, ornamentinė kitos medžiagos puošmena, uždėta ant dirbinio paviršiaus. (Pavyzdžiui aukso, sidabro).

Auksinimas – dirbinių iš įvairių medžiagų paviršiaus dengimas plonu aukso arba jo lydinių sluoksniu. Dengiama aukso folija, milteliais arba aukso druskos tirpalu.

Intarsija – (it. kalbos žodis intarsio), tai medžio dirbinių dekoravimo technika, kuomet į išskobtą medžio paviršių įterpiami kitos rūšies, spalvos ir tekstūros medienos galalėlis ar plokštelė. Intarsija puošti baldai.

Inkrustacija – (lot. kalbos žodis incrustatio – aptepimas). Taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių puošimo technika. Tai vienos medžiagos įterpimas į kitą. Abiejų medžiagų paviršiai vienodo lygio. Į išskobtą, įrėžtą metalą, medį, dramblio kaulą ar stiklo pagrindą įlydoma, įklijuojama arba įspraudžiama metalo, medžio, spalvoto stiklo, perlamutro, brangakmenių gabaliukai, plokštelės, vielelės. Taip formuojamas kontrastingų medžiagų figūrinis ornamentas ar peizažinės kompozicijos. Buvo populiarios renesanse, ištobulėjo baroko periodu.

Faneravimas – (vok. kalbos žodis furnier reiškaintis fanerą). Fanera tai – ploni medienos lakštai. Būna drožtinė fanera nuo 0,5 iki 1 mm storio iš vertingiausios medienos: riešutmedžio, raudonmedžio, ąžuolo; pjautinė nuo 1 iki 2 mm storio ir klijuotinė nuo 3 iki 9 mm storio, ploni medienos sluoksniai suklijuoti ir supresuoti, vartojami baldų apdailai. Paprastai faneruodavo pušinius, beržinius, uosio, buko baldus.

Furnitūra – (pr. kalbos žodis fourniture, fournier reiškaintis aprūpinti). Tai dekoratyvinės ir funkcinės baldų, drabužių ir kitų dirbinių detalės: vinutės, sąsagos, kilpiutės rankenėlės, spynelės. Baldų furnitūra buvo puošiami komodų, spintų, rašomųjų stalų stalčiai, kėdės, krėslai, banketės ir kiti baldai.

Marketri – (pr. kalbos žodis marqueterie) tai medžio dirbinių dekoravimo technika. Smulkūs brangmedžio, vėžio šaro, perlamutro, dramblio kaulo, metalo gabalėlių klijavimas ant pagrindo (pavyzdžiui storesnio popieriaus), pagal iš anksto nupieštą ornamentą. Gautas puošybos motyvas išpjaustomas ir įklijuojamas į dekoruojamo dirbinio įgilinimus. Ši technika puošti baldai klestėjo XVII – XVIII amžiuje Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šį stilių ištobulino baldininkas Boull‘is.